Immerse In Vėjas Mano Akys Depicted By Sigitas Parulskis Delivered In Digital Edition

šiek tiek nuvylė. . Pirmiejipsl buvo tiesiog agonija, knygos herojus nevykelis cinikas, . kaip keista, kad veiksmas prasideda tik popsl, . Toks jausmas, kad autorius tik paskui sugalvojo, kad tai gali buti detektyvine istorija, .
Bent jau skaitosi greitai ir yra paveiksliuku :D Ant viršelio parašyta "atostogų romanas" , o aprašyme" detektyvinė istorija su avantiūrinės, nuotykinės formos elementais".
. . tiksmesnis apibūdinimas aprašyme, Kažkuo priminė Laurent Gounelle rašymo stiliu, su pamastymais, pamokymais, istorijos pamokomis, ,

man labai gražus knygos pavadinimas : "Žmonės mano, kad renkasi daiktus pagal savo poreikius, Tačiau iš tikrųjų poreikiai parenka daiktams žmones, Daiktas šiais laikais stipresnis, nes jis dar turi vertę, o žmogus beveik jokios, Vidutinis butas kainuoja pusę milijono, vidutinį žmogų galima nudobti už keletą tūkstančių, Manau, galima ir pigiau. "

"Kur ritasi pasaulis, Kad ir kur jis ristųsi, aš ten būsiu pirmas, "

"Talentas šiais laikais ne kokių nors ypatingų sugebėjimų turėjimas, tereikia mokėti įtikinti kitus, kad tų sugebėjimų turi.
"

"Tu nuolat klausi, kas yra tiesa, Tiesa tai laisvė pasirinkti. "

"Tamsa keistas dalykas: kol jos nėra, gali viską paaiškinti, remdamasis logika ir Darvino evoliucijos teorija.
Kai tik pasineri į nakties karaliją, tavo logikoje atsiranda spragų ir skepticizmas pasidaro kiauras kaip Šventojo Sebastijono kūnas, Prismaigstytas prietarų, tabu ir baimės strėlių, "

"lt gt likimas nepripažįsta humanizmo principų, ir į visas Ženevos konvencijas jam nusispjaut, Galbūt tai Merfio dėsniai, galbūt karmos, bet dažniausiai taip ir būna kai patenki į situaciją, kurioje nuo tavo sprendimų daug kas priklauso, būni absoliutus besmegenis.
Ir atvirkščiai, kai negali nieko pakeisti, būtinai samprotauji kaip Aristotelis, "

"Pats bjauriausias šiuolaikinio žmogaus bruožas triguba veidmainystė, Jis veidmainiauja prieš bendruomenę, prieš šeimą ir galiausiai pats prieš save, "

"Vienatvės viešbutis, štai kuo baigiasi žmogaus gyvenimas"

"Gali būti, kad tokie šio viešbučio papročiai.
Kai kuriuose viešbučiuose ant pagalvės randi šokoladuką, kai kuriuose lavoną, "

"lt gt daugelis dalykų, kurie kvailai skamba viešai ištarti, vienatvėje, kai liekame patys su savimi, jau neatrodo tokie beviltiški.
"

"Neradau tokio užsiėmimo, kuris manęs neerzintų, kurį dirbdamas negalvočiau, kad darau ne tai, ką noriu.
Ko gi aš noriu Būti savimi, Taip paprasta. Tiek nedaug. Ir taip skausmingai neįmanoma, "

"Tavo asmeninės baimės, problemos, kančios, tavo vienatvė visa tai anksčiau ar vėliau lieka tik tau vienam, tik tavo paties naudojimui.
"

"Intelektualai labai komplikuoja tokį paprastą dalyką kaip santuoka, Mylėti reikia, ir viskas, Nėra čia ko išvedžioti, "

"Su tėvu reikia pasikalbėti, lt gt Jis visuomet žino daugiau už tave, ir tos žinios kartais gali būti labai svarbios, Svarbios ir naudingos. Jeigu nieko nepasiimsi iš tėvo, tavo gyvenimas bus skurdesnis, daug skurdesnis, "

"Tik kalbėdamas su aklu žmogumi supranti, kiek daug mūsų kalboje posakių apie regėjimą, "

“ Jeigu yra vieta, kurioje kas nors dingsta, visuomet būna vieta, kurioje kas nors atsiranda, ” Įdomus Parulskio eksperimentas. Viena vertus, stilius labai pagauna, sužavi ciniška, bet ir pažeidžiama herojaus laikysena, Tačiau trilerinę/detektyvinę liniją plėtoti sekasi gana nerangiai, Atomazga atrodo sukurpta skubotai. Panašu, kad stipriausias knygos privalumas įdomūs, patraukiantys, nors ir kiek šabloniški charakteriai, Kaip ten bebūtų, knygą malonu skaityti tiek pramoginiu, tiek intelektualiu lygmeniu, Vėjas mano akys“ netikėto žanro naujas Sigito Parulskio kūrinys detektyvinė istorija su avantiūrinės, nuotykinės formos elementais“.
Nuotaikingas atostogų romanas apie Odisėją, atvykusį į citrinmedžių giraičių nusėtą Graikijos salą tik atostogauti ir mėgautis mizantropija.
Ieškoti lytinių nuotykių. “ Gatvėje sutiktas valkata Homeras pasiūlo Odisėjui sandėrį pamažu jis įtraukiamas į putojančią keistų įvykių jūrą.


Sala pasitiko mirtimi, nors reklaminiame viešbučio lankstinuke tokios pramogos nebuvo, Galbūt skubėdamas ką nors praleidau, Nuotykiai prasidėjo, vos tik išlipau iš lėktuvo, “

Meistriškai plėtojant siužetą driekiasi akmenuotas ir iššūkių kupinas Odisėjo kelias į tiesą, į laisvę pasirinkti“.
. . Sonia atsisėdo šalia manęs ir spustelėjo delną, Jaučiausi velniškai maloniai, Net jeigu ji tai padarė tiktai dėl to, kad jau buvo įkaušusi, Nors moterų apgirtimu niekad negali pasitikėti, ČIa ji tvirtina esanti visiškai girta, o po kelių minučių staiga pareiškia, kad tu esi kiaulė ir peržengi visas padorumo ribas.
Girti žmonės

taip nesielgia,

Kas dieną sėdžiu ant uolų prie jūros, klausausi bangų, kartojančių mano vardą, Kartais netgi įsidedu akmenuką į burną, Sėdžiu ilgai, nejudėdamas, ir apima toks jausmas, tarsi būčiau įaugęs į uolas, Jaučiu, kaip ligi salos sumažėjęs pasaulis man staiga tapo toks didelis, Lyg būčiau instrumentas, kuriuo kažin kas groja didingame orkestre simfoniją, o auditorija visa visata, Sigitas Parulskis is a modern Lithuanian poet, essayist, playwright and reviewer, Inhe graduated from Vilnius University, Lithuanian language and literature, He was working in notable journals and newspapers Literatūra ir menas, Lietuvos aidas, Lietuvos rytas, Šiaurės Atėnai.
Today he gives lectures of creative writing for Vilnius University students, writes articles to various newspapers, journals and internet websites.
.